rūbinis

2 rū̃binis, -ė adj. (1) 1. pasiūtas iš rūbo, audeklo: Rū̃biniai maišai [armonikos] OG173. Reikia turėt ne tik rū̃bines pirštines, ale ir skūrines Klt. Rūbinius tuplius vaikam pasiūdavo Vdš. 2. skirtas rūbams: Sako, rū̃binėj krautuvėj naujų kelnių yra Plm. Paltas kaba rū̃binėj klėty Ds. 3. ėdantis rūbus: Rū̃binė karvė Sl.